Jei lauke liepsna tai pašoka, tai nusėda, o puodas atrodo lyg verdantis „su pertraukom“, nervas kyla greičiau nei vanduo. Ir pirmas impulsas visada tas pats: „Aišku, degiklis blogas.“ Aš pats taip galvojau, kol vieną vakarą sodyboj, su šaltom rankom ir dar šaltesne nuotaika, supratau paprastą dalyką: dažnai kaltas visai ne degiklis.
Dar juokingiau, kad problema dažnai būna ten, kur mažiausiai tikiesi. Maža detalė, kurią ignoruoji, kol nepajunti, kad vakarienė virsta loterija.
Tas jausmas, kai viskas lyg ir sujungta, bet neveikia
Nestabili liepsna dažnai atsiranda tada, kai sistema „lyg ir“ tvarkoj: balionas pilnas, degiklis užsikuria, garsas normalus. Bet tu pradedi reguliuoti liepsną, o ji elgiasi kaip užsispyręs vaikas: sekundę gražu, kitą sekundę silpna, tada staiga per stipri.
Čia svarbu nepulti keisti visko iš karto. Pirmas žingsnis visada tas pats: nuramink galvą ir patikrink bazę. Nes kai pradedi nervintis, pradedi skubėti, o tada prisuki kažką per daug, suverži kažką kreivai ir problemos tik padaugėja.
Pirmas įtariamasis: sujungimas, kurį „tik truputį“ palikai laisvą
Atrodo smulkmena, bet būtent sujungimai dažniausiai išmuša visą stabilumą. Jei kažkur traukia orą, jei žarnelė įsitempusi, jei sujungimas prisuktas kreivai, liepsna jau nebebus tokia, kaip tikėjaisi.
Man buvo atvejis, kai visą vakarą keikiau degiklį, o ryte pamačiau, kad žarnelė buvo prispausta po dėže. Ji tiesiog „užlūžo“ kampu. Atlaisvinau, ir staiga viskas tapo normalu. Toks paprastas dalykas, kad net gėda pasakot.
Kodėl dažnai kalti dujų reduktoriai, nors apie juos mažai kas galvoja
Jei reikėtų pasakyti vieną dalyką, kurį žmonės pamiršta, tai būtų dujų reduktoriai. Nes reduktorius atrodo kaip dalis, kuri „tiesiog yra“. Kol nepradeda daryti savo triukų.
Jei reduktorius neatitinka tavo baliono ar prietaiso, jei jis pavargęs, jei jam nepatinka apkrova, liepsna gali tapti nervinga. Kartais ji pulsuoja, kartais vėluoja, kartais nereguliuojasi taip, kaip turėtų. Ir tada tu tampi žmogumi, kuris visą laiką sėdi prie rankenėlės ir „gaudo“.
Svarbu ir tai, kad reduktorius mėgsta tvarką. Jei jis gauna nestabilų padavimą, jei kažkas užsiteršę, jei viduje kažkas jau nebe taip, tu tai pajusi per liepsną. Ne per garsą, ne per kvapą, o per tą keistą nepastovumą.
Vėjas ir šaltis: du dalykai, kurie lauke padaro stebuklų, bet ne gerų
Kartais problema nėra tavo daiktuose, o aplinkoje. Lauke vėjas gali išpūsti liepsną, net jei tau atrodo, kad stovi „užuovėjoje“. O šaltis gali pakeisti pojūtį taip, kad reguliavimas tampa jautresnis.
Čia nereikia gudrių žodžių. Jei šalta, viskas tampa kaprizingiau. Jei vėjuota, liepsna gyvena savo gyvenimą. Todėl verta pasidaryti paprastą apsaugą nuo vėjo, net jei tai tik protingai pastatyta dėžė ar sienelė šone.
Greitas patikrinimas, kuris dažnai išgelbsti vakarą
Kai pamatai, kad liepsna nestabili, aš daryčiau taip: ne ieškočiau naujo degiklio, o sutvarkyčiau bazę. Nes greičiausiai ten ir yra atsakymas.
Pirmiausia pasitikrink šituos dalykus:
- ar žarnelė niekur neužspausta ir nesulenkta
- ar sujungimai prisukti tiesiai, be kreivumo
- ar reduktorius tinka tavo naudojamam balionui ir prietaisui, ar jis neatrodo „pavargęs“
- ar balionas stovi stabiliai, o ne vartosi ant šono
- ar vėjas tiesiai nepučia į liepsną
Keista, bet dažnai užtenka vieno dalyko. Atlaisvini žarnelę, perstatai balioną, pasuki viską ramiai, ir staiga vėl gamini kaip žmogus.
Kada jau verta įtarti patį degiklį
Taip, kartais degiklis kaltas. Jei jis užsikuria sunkiai, jei liepsna viena pusė didesnė nei kita, jei garsas keistas ir nuolat „čiaudo“, gali būti, kad jis užsiteršęs arba jam jau laikas pailsėt amžinai.
Bet aš vis tiek pradėčiau nuo pagrindo. Nes degiklį pakeisti lengva, o suprasti, kad problemą daro dujų reduktoriai ar sujungimas, dažnam užtrunka per ilgai. Ir tada tu nusiperki naują daiktą, o problema lieka. Nuotaika irgi.
Jei liepsna nestabili, tu nesi vienas. Tai yra klasika. Skirtumas tas, ar tu pradėsi nuo „pirksiu naują“, ar nuo „patikrinsiu, kas paprastai būna kaltas“. Man antras variantas sutaupo ir pinigus, ir nervus.