Dauguma žmonių šiltnamį asocijuoja su vasara – pomidorais, agurkais, šiluma. Tačiau tie, kurie iš tiesų naudoja šiltnamį, žino: jis gali dirbti beveik ištisus metus. Reikia tik suprasti, kaip kiekvienas sezonas veikia ir ką kuriuo metu daryti.
Štai kaip atrodo tikras šiltnamio gyvenimas nuo sausio iki gruodžio.
Sausis–vasaris: planavimo ir pasiruošimo laikas
Kai lauke šąla, šiltnamis atrodo tuščias ir nereikalingas. Tačiau būtent dabar verta jį paruošti ateinančiam sezonui.
Pirma – valymas. Per rudenį ir žiemą ant sienų nusėda dulkės, samanos, nešvarumai. Visa tai mažina šviesos pralaidumą, kurio pavasarį reikės kiekvienam spinduliui. Šilto vandens ir švelnaus muilo pakanka – nereikia jokių agresyvių chemikalų.
Antra – dirvožemio tikrinimas. Jei žemė per kelerius metus nebuvo keista, dabar geriausias metas papildyti kompostu arba pakeisti viršutinį sluoksnį. Taip pat verta patikrinti rūgštingumą – daugumai daržovių tinka neutrali arba šiek tiek rūgšti dirva.
Trečia – planavimas. Ką auginsime? Kiek vietos skirsime pomidorams, kiek agurkams, kiek žalumynams? Geriau tai apgalvoti dabar, kai nėra skubos, nei pavasarį chaotiškai grūsti viską į vieną vietą.
Kovas: pirmieji daigai ir budėjimas
Kovo pradžioje saulė jau pakankamai stipri, kad šiltnamyje temperatura dieną pakiltų iki dešimties ar penkiolikos laipsnių. Tai jau užtenka pirmiesiems daigams.
Galima pradėti nuo atsparesnių kultūrų – salotų, ridikėlių, spinatų. Jie pakenčia vėsesnes naktis ir greitai sudygsta. Taip pat laikas sėti pomidorų, paprikų ir baklažanų daigus – jie augs lėčiau ir bus paruošti persodinimui gegužę.
Svarbu stebėti naktines temperatūras. Kovas klastingas – dienos šiltos, bet naktys dar gali nukristi iki nulio ar žemiau. Jautriausiems daigams verta turėti atsarginę apsaugą: agroplėvelę, senas užuolaidas ar bent jau tuščius plastikinius butelius kaip mini šiltnamėlius.
Balandis: augimo sprogimas
Balandį viskas keičiasi. Dienos ilgėja, saulė stiprėja, ir augalai tai jaučia. Daigai, kurie kovo mėnesį vos vos judėjo, dabar auga akyse.
Tai intensyviausias priežiūros mėnuo. Reikia laiku persodinti išaugusius daigus į didesnius vazonus, pradėti reguliariai laistyti, stebėti, ar neatsiranda kenkėjų. Amarai mėgsta jaunus daigelius, todėl prevencija svarbesnė nei gydymas.
Balandžio pabaigoje jau galima sodinti į šiltnamio žemę atsparesnes kultūras. Tačiau su pomidorais ir agurkais dar verta palaukti – gegužės šalnos vis dar tikėtinos.
Gegužė: tikroji pradžia
Kai praeina paskutinės šalnos, prasideda tikrasis sezonas. Gegužės viduryje daugelis sodina pagrindinius žaidėjus – pomidorus, agurkus, paprikas.
Sodinant svarbu nepamiršti atstumų. Pomidorams reikia bent penkiasdešimties centimetrų tarpų, agurkams – dar daugiau, nes jie plečiasi į šonus. Per tankiai pasodinti augalai konkuruoja dėl šviesos ir maistingųjų medžiagų, be to, blogesnė kaip cirkuliacija skatina ligas.
Gegužė taip pat laikas sumontuoti atramų sistemas. Pomidorai augs aukštyn ir jiems reikės prie ko tvirtintis. Geriau tai padaryti dabar, kol augalai maži, nei vėliau bandyti kaišioti kuolus tarp išaugusių krūmų.
Birželis–liepa: derliaus pradžia ir kasdienė priežiūra
Vasaros vidurys – pats intensyviausias laikas. Šiltnamyje temperatūra dieną gali siekti trisdešimt penkis ar net keturiasdešimt laipsnių. Be tinkamos ventiliacijos augalai kenčia.
Kasdienė rutina paprasta: ryte ateini, atidarai duris ir langus, palaistai. Vakare – patikrinti, ar viskas gerai, galbūt dar kartą palaistyti, jei labai karšta. Savaitgaliais – pašalinti šoninius pomidorų ūglius, pririšti išaugusius stiebus, nurinkti prinokusias daržoves.
Būtent dabar pamatai tikrąją šiltnamio vertę. Kai ant stalo kasdien atsiranda savų pomidorų, agurkų, paprikų – supranti, kodėl visa tai darei.
Rugpjūtis: derliaus pikas
Rugpjūtis dažniausiai dosniausia mėnuo. Pomidorai noksta greičiau nei spėji valgyti, agurkų užtenka ir sau, ir kaimynams, ir marinuoti.
Tačiau būtent dabar svarbu neprarasti budrumo. Rugpjūčio naktys jau vėsesnės, drėgmė didesnė – idealios sąlygos grybinėms ligoms. Fitorftorė gali per kelias dienas sunaikinti visą pomidorų derlių, jei laiku nepastebėsi.
Prevencija paprasta: gera ventiliacija, laistymass tik po šaknimis (ne per lapus), savalaikis pažeistų lapų šalinimas. Kai kurie naudoja biologines priemones – žalvario preparatus ar pieno tirpalus. Svarbiausia – nuoseklumas.
Rugsėjis–spalis: sezono pabaiga ir antrasis šansas
Kai pagrindinės kultūros baigia derėti, šiltnamis neturi tapti tuščias. Rugsėjis puikus metas antrai salotų, ridikėlių, špinato bangai. Šios kultūros mėgsta vėsesnius orus ir spėja užaugti iki šalnų.
Spalį jau laikas tvarkyti – šalinti nudžiūvusius pomidorų ir agurkų stiebus, surinkti paskutinius vaisius, nuvalyti atramų sistemas. Dirvožemį galima užsėti žaliajai trąšai – garstyčiomis ar rugiais, kurie per žiemą praturtins žemę.
Lapkritis–gruodis: šiltnamis ilsisi, bet ne visai
Žiemą šiltnamis atrodo miegantis, tačiau net ir dabar jis gali būti naudingas. Čia galima laikyti vazonus su daugiametėmis žolelėmis, kurios lauke neperžiemotų. Čia galima sandėliuoti sodo įrankius, apsaugotus nuo lietaus ir sniego.
Kai kurie entuziastai net žiemą augina žalumynus. Nešildomame šiltnamyje tai sunku, bet šviežių salotų gruodį – visiškai įmanoma, jei pasirinksite tinkamas veisles ir apsaugosite nuo stipresnio šalčio.
Investicija, kuri veikia ištisus metus
Šiltnamis nėra tik vasaros reikalas. Tinkamai naudojamas jis dirba dešimt ar vienuolika mėnesių per metus. Ir kuo geriau suprantate kiekvieną sezoną, tuo daugiau iš jo gaunate.
Renkantis šiltnamį verta pagalvoti apie šį ilgalaikį naudojimą. Kokybiška konstrukcija su gera izoliacija leidžia pradėti sezoną anksčiau ir baigti vėliau. Žinoma, visiems aktuali šiltnamio kaina nepamirškite, kad tai investicija ne trims vasaros mėnesiams, o praktiškai visiems metams.
Ir galbūt būtent tai labiausiai stebina naujus šiltnamių savininkus – kiek daug galima nuveikti per dvylika mėnesių, kai turi savo mažą augalų pasaulį.